Maceino ir Šalkauskio tezės apie kalbą tinka nebent smetoninei
propagandai, o ne XXI amžiaus modernios visuomenės auklėjimui. Baimė
dėl neva niekinamos nuostabiosios lietuvių kalbos tėra išsigandusios
mažos tautos kompleksai. 

Nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad užsienio kalbos
mokymas ankstyvame amžiuje turėtų neigiamos įtakos giluminiam gimtosios
kalbos pažinimui. Kalbų, t.y. kelių pasaulėžiūrų, kelių pasaulio
matymų įsisavinimas, vyksta paraleliai. 1962 m. Kanadoje atlikti tyrimai
įrodė, kad keliakalbiai vaikai pasižymi lankstesniu mąstymu, jiems daug
geriau nei vienakalbiams vaikams sekėsi testuose, kuriuose reikėjo
sukurti sąvokas, pademonstruoti mentalinį ir simbolinių sistemų
pažinimą, jie greičiau ir sėkmingiau sprendė problemas. Simultaninis
kalbų vartojimas nėra našta, veikiau atvirkščiai, jis praturtina
žmogaus mąstymo horizontus. Pastebėta, kad kalbinių kodų kaita skatina
kūrybiškumą, niuansuotą ir daugiaplanišką pasaulio matymą, o kartu
ir mąstymą. 

Jei vaikų kalba pasižymi skurdumu tai tik todėl, kad tėvai neskaito
jiems knygų, o ne todėl, kad nuo antros klasės jie mokomi anglų
kalbos...        

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17506