Žavu, kad yra tokie kaip Rožukas, kurie dar jaučia kūrybos kaifą lietuviškos prozos, atėjusios į akligatvį ir mirusios, fone. Nors "akademikai" nenori pripažinti, bet ateitis priklauso panašiems į jį, o ne filologino užaugintiems grybams. Grybai tekopijuoja senesnius kaimiškus grybus, kopijų kopijos be kūrybinės valios, o Rožukas darkosi ir kažką išspaudžia tame fone, prasimuša į užsienį. Žinoma, kūrybą, statoma ant idėjų, turi silpnumo... Bet geriau taip, nei gimdyti iškart mirusius tekstus. :-) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16408