Skaitant "Lietr. ir mene" žurnalistės pokalbius su abiem vertėjom, mane
labiausiai sudomino Veronikos Adamonytės rimtas minčių dėstymas, ir...,
sakyčiau, jaunam žmogui ŠIAIS LAIKAIS netipiškas požiūris į darbą,-
ji labai vertina sunkumus, iššūkius ir visai jų nebijo. Reiškia, ji
nesiruošia "slysti" gyvenimo paviršium, bent jau darbe tai tikrai. Ir tas
tikrai pagirtina. Ir , žinoma, džiūgina, nes šiuolaikinis jaunimas (
mano akimis ) labai jau mėgsta "grietinėles nugraibyti", ir kuo
skubiau...Ir dar šiuose jos atsakymuose nesijaučia savo ego iškėlimo,
savo nuotaikų ar pan., sakyčiau, man, paprastai skaitytojai, pasirodė
dargi kažkiek informatyvu profesijos prasme, gal kažkiek
švietėjiška... O šiaip tai aš tikrai pavydžiu jai tų diskusijų, gal
ne tiek apie vertimus , kiek apie knygas...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16478