siaubas, koks etaloninis ir kaimietiškas provincialumas pas tą terrą.
Tiesiog pigių žmonių antologijos viršelyje galėtų puikuotis.O
Peleckis tai tuščiai čia šaudo. Tokia analizė yra infantilumo
pavyzdys. Pasiimtų jis senus Naujosios Komunikacijos žurnalus. /šiaip
įdomu ar dar išliko jis/, ir paskaitytų interneto analizę apie
1995-1999 metais, iki krizės. Panašių replikų buvo begalės: nuo
interneto, kaip psichopatų prikalusomybės gymdyklos iki popieriaus, kaip
technologijos išnykimo. Tad su kiekvienu socialiniu paradigmatiniu
posūkiu, viskas kartojasi. Beje rimtai dirbantys sociologai nesikiria
interneto nuo socialinių tinklų. O kas iš tiesų tie socialiniai
tinklai? Paprastas pavyzdys būtų šiuolaikinių struktūralistų ginčai
- kas pirma Manheteno saloje (dabartinis Niujorkas) buvo pastatyta, ar
Bažnyčia ar kabakas. Kokie tuometiniai socialinio tinklo mazgai buvo
kūriami? Ginčas tęsiais iki šiol. Seku, nes man tai įdomiau nei
feisbukas. Juos perfrazavus internetinė tinklinė visuomenė irgi sėdi
ant tų dėsnių ir ginčai tokia patys gali būti įdomus specialistams.
Bet ar Peleckis yra specialistas?P.S. jei susisaurinus Lietuvos erdvėje,
FB, kaip ir internetas, yra pagreitintas būdas įsiexistencinti (žmonių
kalba kalbant - įsidarbint normaliame darbe). Nežinau geresnės
priemonės pračekinti sau darbuotojus, kaip feisbukas. Sutaupai
milžiniškas lėšas pokalbiams, analizėms ir t.t. Įsidarbinti irgi
puiku. Pridėjus skaipą, gali su darbdaviu suderinti org. smulkmenas
faktiškai be rizikos. Ir kas čia blogo? Anskčiau šitą funkciją
atlikdavo tik emailai su inf. internete, dabar tiesiog yra patogiau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16848