Aš turiu savo nuomonę apie Inezos kūrybą. Tačiau labai smagu skaityti
Jolantos Sereikaitės straipsnį ir suprasti, kad ji perskaitė knygą ne
paviršutiniškai,o širdimi, perskaitė ir pajuto autorės nuotaikas,
įvertino jos skaudžią ir sunkią patirtį, moteriško liūdesio ir
nevilties gelmę. Paralelė tarp knygos dailininko spalvų bei linijų ir
poezijos knygelės  vaizdų bei jausmų raiškos yra graži ir neįprasta.
Kruopšti ir tiksli meninių priemonių analizė, laiko personifikacijos
pojūtis Inezos poezijoje. Ačiū Jums, Jolanta, už šį straipsnį. Gal
ir tiesa, kad tik moteris gali suprasti ir įvertinti kitą moterį.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16985