Nedideliems šiuolaikiniams "didvyriams" noriu pasakyti, kad geriau jau
patylėtų, negu kaltintų nieko nesuprasdami, nežinodami ir, svarbiausia,
nepatyrę... Neduokdie, vėl rytiniai kaimynai"jam į vakarus eit
lieptų...", esu tikra, kad pora metų pasispardę, užsinorėtumėt ir
prozą ir poeziją rašyt, ir inžinieriais - elektronikais ar kokiais nors
kitokiais "onikais" būt, ir geriau kokio nors fabrikėlio direktoriais
arba bent jau vyriausio inžinieriaus pavaduotojais, kad nieks per daug
kokiame nors ceche nestumdytų, būt... Ir pedagogais ir dėstytojais,
tikrai norėtumėt būt... ir užu sienos norėtumėt nuvažiuot ir
begalės kitokių ir..., o prošvaistės nesimatė jokios: buvo vienas ir
visai nesmerktinas tikslas- gyventi... Žinoma, ne  visi pasidavė, bet ne
visiems ir buvo siūloma - bent paskutinius kokius du okupacijos
dešimtmečius būdavo siūloma patiems gabiausiems...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17020