Dėkojame už nuostabų straipsnį, taip gyvai ir vaizdžiai atvėrusį maestro vidaus pasaulį. Pribloškinačios intonacijos, ironija ir minties gelmė be jokio puikavimosi. Yra kaip yra. Ir mūsų lėkšta kasdienybė staiga jau atrodo visai ne lėkšta, o slepianti "vertikalios" dimensijos galimybę. Prasminga būtis - tai tiesiog sąmoninga būtis, akylumas įvardintas sokratišku "nežinau". Tokios išmtinties - deja, labai retos - tikimės iš tų, kas nugyveno ilgą ir sąmoningą gyvenimą -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17054