mjo. Man tai yra žliumbimas. Taip, - žliumbimas. Motyvacijos neieškosim
- neįdomu ir nėr kada. Tiesiog atsiveria labai daug pačios gerb.
Genovaitės praeitas gyvenimas. Gaila, kad ji traktuoja kaip "praeitas".
Tai viena iš ašarų. O praverti gerb. Genovaitę paprasta juk: Buvo
žliumbiama dėl *** po to žliubiama, kad buvo žliubiama, dar po to buvo
žliumbiama, kad buvo žliumbta dėl žliumbimo ir ... galų gale
apsiraminta. Po apsiraminimo praplėšta gyvenimo skylė (anot xX'o) ir
"tradiciškai" dar pažliumbta šiuo kūrinėliu. Aš ne žiauriai šiaip.
Toks "exhibicionistinis" pateikimas savęs ir yra geriausia literatūra,
anot laumės. Tad gal ir taip ir turi būti. Svarbu technika ir
technologija. Dynamika, tpsknt.P.S. beje, paskutiniu metu esu labai
susidomėjęs socialumu. O be vyr/mot vienybės/priešybės tai
"anal;izuoti" yra neteisinga būtų. Socialumas (plačiąja prasme) yra
apskritai didelė paslaptis ir rakštis šiknoj - nuo verslo iki kultūros.
Tad medituodamas į ten nesu banalus. Ir šis kūrinukas labai
prašviežino ir išprovokavo "naujų supratimų" apie tai. Bet ... tai dar
per anksti dalinti ne tik su išore, bet ir su kitu savimi.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17238