Prieštaringas jausmas. Tarsi yra pliusų: palyginti su kitais, autorė
gyvastinga, imli gyvenimui, daug ką pastebi, vysto įdomią temą, bando
daryti savitą atmosferą... Vienužo, gražus autorės psichologinis
portretas. Bet tai dar ne menas, tik meno prieangis. Blogiausia - kad
nešvarus, padrikas stilius. Kai skaitai, turi būti kantrus, nes įspūdis
toks: kantriai praslysti akimis pro daug pelų, vis pagaudamas įdomių
grūdų. Visgi pelų per daug. Jei pelus išmestų, apsakymas sutrumpėtų,
išsigrynintų, taptų stiprus, švaraus stiliaus. Meniška proza prasideda
nuo stiliaus. Kartu per švarų stilių atsiveria tikresnė,
slėpiningesnė (o ne sekli) tikrovė. (Nežinau, o gal moterys tiesiog
nepajėgios šitaip rašyti, kiti hormonai.)   

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17238