o visoms jomsuz akiu uzbego pirmosios po kurtizaniu finansiskai nuo vyru
nepriklausios moterys - prima donnos. cia pateiskiu juidrastini vertimo
varianta is PRIMA DONNA. A HISTORY by Rupert Christiansen: 
Tiesa apie tikrasias prima donnas yra sudetingesne, jos greiciau
traktuojamos kaip baidykles arba keistuoles (issigimeles), as bandziau
parodyti ju gyvenima ir mena operos ir kulturos istorijos kontekste.
Dauguma moteru siuose puslapiuose ejo savo keliu beteiseje 
(nepriveligijuotoje) aplinkoje, kovodamos dantimis ir nagais, kad butu
isgirstos vyru dominuojanciame, negailestingu intrigu pasaulyje, drasiai ir
smarkiai rizikuodamos ir priimdamos butinas aukas (daznai rizikuodamos ir
aukodamosis). Atlygis - laime, nepriklausomybe, publikos pripazinimas,
galimybe save isreiksti ne tik kaip zmona ir mama - buvo nepalyginamai
didelis,  but so were the odds against success, let alone happiness bet tai
buvo keistas pasisekimas, greiciau vienisa laime. Opera visada buvo nervus
itempianti profesija, susijusi su energinga veikla ir kurybiniais noru
(siekiu) ir temperamento konfliktais. Tokiais azartiskais atvejais
(aferistiskoje aplinkoje), moteris turejo buti budri ir agresyvi, kad
isgyventu (issilaikytu). "Vaidinti prima donna" galbut buvo vienintelis
budas isvengti isnaudojimo, ir prima donnos godumas  tai sunkus ir
apgalvotas atsisakymas dirbti uz mazesne nei rinkos kaina (verte). Jos
garsiosios uzgaidos, tai pat, daznai turejo rimtas priezastis: tai buvo ne
tik standartinis meniskas (meniniko) budas islikti, bet dainavimo balsas
yra jautrus fizinis insrumentas, kuris reikalauja atsargaus, rupestingo
uzlaikymo ir naudojimo. Moteris, kuri atsisako kompromisu yra prima donna.
Moteris atsidavusi savo talentui yra prima donna.
	Butu imanoma apginti prima donna ir feministiniu poziuriu. Ji irode, kad
moteris, 
nepaveldejus auksto rango ar moraliniu vertybiu gali isitvirtinti
visuomeneje - tai ko Jane Austen ar Emily Dickinson niekada neturejo
padaryti - ir gyveno pacios del saves (susikure savo paciu gyvenimus).*
Taciau, feministiniai rasytojai nerode intereso prima donnoms, tvirtai
nepaisydami pateisinamo demesio ju sesems tapytojoms, rasytojoms ir
mokslinikems. Kodel taip buvo? Ne todel, as galvoju, kad ilgalaikes sekmes
operos iki siol buvo parasytos vyru ir daugumoje pristate moteris pasyvioje
arba priklausomoje situacijoje; bet tikriausiai todel, jog prima donnas
aiskiai lydejo sekme. Jos nebuvo ibaugintos engimo aukos, jos glemze
spindincius savo sekmes atpildus. Jos daznai kovojo pries moteris, kurioms
turejo padeti. (Paprasyta paaiskinti Grover Cleveland teigini, kad moters
vieta yra namuose, Amerikos prima donna Emma Eames atsake, kad tam galetu
buti paskirta 80 % moters, bet nera priezasties prarasti (uzsmaugti)
likusius 20%). Ir jeigu prima donnos buvo pajuokiamos, jos taip pat buvo ir
dievinamos. Kaip Odisejaus sirenu, ju balsai buvo sexsualiai viliojantys ir
moraliai pavojingi. 19a. prima donna tapo taip pat diva - deive. Si mintis
tustoka, bet stipri - geles, deimantai, aplodismentai, meilikavimas,
romantika - visi sie aspektai tai tos rusies moteriskumas, kuri feminizmas
smerke.         

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16665