Ne visiems kaip terrai K.K. yra atradimas. Stai K. Klimo zmogus sedi
kalejime, kol is jo pasitraukia i isivaizduojama pasauli. Kalejimas lieka
tuscias. Kas naujo, jei tokio stiliaus ir stebuklinio turinio kuriniu gausu
rytu literaturoje, ypac sukurtu senosios Kinijos, Japonijos autoriu, daug
ju skaiciau. Pavyzdziui, isimine pasakojimas, kaip dailininkas piesia ezera
ir nuo persekiotoju pabega isplaukdamas per ta ezera valtimi. Kitas zmogus
suvokia, kad realiame gyvenime sutiktoji pora yra figureles, puosiancios 
jo dezute. Suprantama, komentare imanoma tik grubiai atpasakoti turini ir
nieko - apie stiliu. Bet netingintys panasiu suras internete. Bent jau
isverstu i rusu kalba kuriniu tikrai netruksta, gali skonetis. O is
"isgliaudytuju" labiau istrigo Čigriejaus, Eitminaviciaus proza.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17416