Netikėta, kad politologas (t.y. demokratinių žaidimų aiškintojas)
V.Rubavičius pavadino knygą "korupcinė demokratija". Stiprus žingsnis
pirmyn. Bet visgi peržengti lemtingosios klaidos, prie kurios visi klumpa,
negalėjo: "esminis krizės aspektas – „didelio masto korupcinis
valstybės išvogimas ir vaginėjimas iš visuomenės ir valstybės". Ne,
ne ir ne. Tikrieji skurdintojai -  ne vagys. O pilki, ramūs, net stropūs
valstybės tarnautojai - ta pilkoji masė, kuri nuolat rūpinasi liaudimi
ir panaudoja milijardus liaudies gerovei... Nors liaudis masiškai bėga
iš šalies, "pilkasis elementas" toliau didina savo įtaką, išlaidas ir
rūpinasi liaudies gėriu. Turbūt Merfis yra geriausiai išreiškęs šio
"gyvio" (biurokratijos) stulbinančias, kone absurdiškas dauginimosi
būdus ir galimybes. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17569