ačiū Profesorėms,kad neužsisklendė - šiuo atveju - savo numylėtame
etnocentrizme.Dar 1989 - jų pradžioj,pamenu,V.Radžvilas prie diskusijų
stalo  tėškė, kad liberalizmas be metafizinio lygmens net nemąstomas.O
kokį
dabar liberalumą regim. Pagal Dostojevskį ir Maceiną matom tik du
kraštutinumus - sektantiškumas (pagal Zosimą) arba sumaištis,drumstas
vanduo (pagal karamazovščiną).Tie dalykai niekad nebus sutaikomi, bet
jie kuria kūrybingą įtampą -
individualybei,bendruomenei,visuomenei,ypač patrauklus
atrodo, net gydantis jūsų minėtasis krikščioniškojo liberalizmo
variantas,jei, mielas studente,suvoksim ir krikščionybės projekciją į
šiapusinį gyvenimą.Kol kas jūsų supratimas dar padebesiuos...  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17583