į tai nėra atsakymo ir nereikia ieškoti - poezija gyvena pati sau, ji yra džiaugsmas ir paslaptis. o tie vienas ant kito tupintys žmonės! įsivaizduoji - nuimi visas sienas ir matai iki pat devinto aukšto žmones erdvėje. o tas dievaitis Žalgiris. nuostabu, aš vaikystėj irgi galvojau, kad Žalgis yra žmogus, ir ne vienas taip galvojo. o tas per anksti pavargęs Sabonis - šitas eilėraštis turi tiek daug liūdesio, kad jis tikrai yra vertas vadintis poezija -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17607