"Viskas labai greitai paaiškėjo, nes įkandin išbinzeno pavianiškai
orią povyzą, papuoštą ironiška šypsena, nutaisęs strateginis
ministro patarėjas Virginijus Valentinavičius . Jis, triumfo kupinomis
akimis, atkišo diktofoną ir burbtelėjo: „pasiimk ir šitą“.
Galėjau, žinoma, imti klausinėti motyvų ir aiškinti, kad į renginį
buvau kviestas specialiai, bet negi atimsi saldaus, smulkaus ir (atleiskite
už politinį reakcionieriaus nekorektiškumą) bobiško  keršto šansą
iš iškilaus filosofijos mokslų daktaro, pagaliau įgyvendinusio savo
svajonę ir tapusio politiku? O ir proginio renginio nesinorėjo dabinti
skandaliuku. 

Ponas patarėjas juk negalėjo sau leisti nelaimėti bent menkutės
pergalės ir atsilygti užtai, kad viešai neglostau pagal plauką to,
kuriam jis genialiai patarinėja. Net jeigu reikia tuo pačiu spjauti į
veidą ir kviestų žmonių sąrašą iš anksto sudariusiam TBT vadovui,
kuris juk nėra tiek iškilus, svarbus, genialus ir misijai pašauktas,
kaip šis ministrų kabinetas ir jo superstrategas."

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17761