Jei Rosana būtų mano anūkė, stipriai džiaugčiausi turėdama tokią gabią, išprususią, giliai mąstančią, mėginančią filosofuoti anūkėlę, bet pasidžiaugusi, raudonu, ne, geriau žaliu, pieštuku išbraukčiau beveik pusę rašinyje visiškai nereikalingų sakinių ir palinkėčiau rašyti kiek galint paprasčiau, nes dabar /prašau manęs nesmerkti ir iš manęs nesityčioti/ pasiskaitymui skirtuose rašiniuose labai vertinamas mokėjimas net ir apie didelius /tokius,kaip pvz. meilė/ dalykus kalbėti trumpai ir paprastai, bet pasakyti daug... Kai pirmą kartą šią išpažintį skaičiau, tai per tą maišalynę net suprasti nieko negalėjau - teko skaityti antrą kartą... Gaila, kad negalėsiu merginos rašiniais gėrėtis už kokių penkių metų, o, gal, Dievuliui panorėjus, pasigėrėsiu ir už kokios poros metų... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17824