Šalies ūkis yra tarsi radioaktyvių dalelių sankaupa-jos spinduliuoja ir "jonizuoja" šalia esančias daleles,išmušdamos elektronus-produktą,kuris išmatuojamas piniginiais vienetais.Žemdirbio šeima keičiasi produktu su kalvio šeima,pirklys išveža šalyje pagamintą produktą ir mainais atveža užjūrio produktą ir už šią paslaugą pasiima tam tikrą abiejų šių produktų dalį vaizdziai tariant.Tačiau pirklys gamina savo produktą iš tikro-jis teikia logistinę paslaugą,nes juk žemdirbys negali mesti laukų ir važinėtis po pasaulį.Pinigai tce iš viso neprieko-jie tik matuoja tuos produktus,kuriais keičiasi žemdirbys,kalvis ir pirklys.Pati produktų APYKAITA tarp pirklio,kalvio ir žemdirbio yra esmių esmė.Kuo intensyvesnė tokia apykaita šalyje-tuo didesnis produktas sukuriamas-kuo daugiau atskirų įmonių šalyje,tuo daugiau produkto ir sukuriama šalyje.Ne dešrelė ar varžtas yra produktas,o jų gamyba-darbas ir yra pats produktas.Ūkinės veiklos intensyvumas ir mastas yra šalies gerovės rodiklis.350 000 bedarbių ir per du metus pabėgę 250 000 emigrantų rodo tikrą Lietuvos padėtį. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17887