Mane stebina ta profesinė kalbotyrininkų meilė (savo duonai
kasdieninei), tačiau tarp jų ir net rašytojų nesutikau nė vieno, kuris
ne iš pareigos, bet iš tikrųjų mylėtų gyvą kalbą - nors knygą
balsu. Visi garbina tik konservą - įpakavimą - knygos viršelį,
popieriaus faktūrą ir šlamesį, spaustuvės dažų kvapą. Kviečiau
gelbėti nors Vilniaus krašto vietovardžius, kurie ir savų atėjūnų,
ir svetimų vietinių iki šiol nekirčiuojanmi lietuviškai - visi
atsirašinėjo, kad jokose instrukcijose tai nenumatyta. VLKK giriasi
sukūrusi lietuvišką komputerinį šriftą "Palemonas" - kur jis
įdiegtas. Pagaliau kelio ženkluos vietiovardžio kirtį galima pažymėti
stambesniu šriftu rašant kirčiuotą skiemenį - eto i koniu bylo by
jasno... bet ne LR susisiekimo ministerijai.    

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17807