"...Plikai gyventi man darosi vis įdomiau, nei rašyti ar skaityti ir
stebėti žodžius žodžius žodžius, kurie barška it sudžiūvusių
cukinijų galvos, saulėgrąžų stambai pavasarėjant ant daržo...
Bergždžiai, tuščiai... it numirėlių kaulai vėjui papūtus..." -
betgi šitai yra pati tikriausia grafomanija, paaiškinanti autoriaus
frustraciją. Beje, cukinijos - pailgos, tad "galvomis" jas sunku
pavadinti, ir niekad nesudžiūva taip, kad kažkas viduje barškėtų. O
ar yra toks metų laikas, kai cukinijas ir saulėgrąžų 'stambą' galima
aptikti vienu metu? Yra geras rusiškas pasakymas "slovečnyj ponos"...
puikiai dera šiam teksteliui, bet, deja, netinkamas nė cukinijoms
patręšti...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17961