Koks agresyvus būtų kultūrinis infantilumas, bet ir jis turi turėti
ribas. Situacija komiška. Ją būtų galima palyginti su tokia istorija:
filologijos pradžiamokslį vos išėjusi fifutė prirašinėja nesąmonių
apie Prustą, Džoisą, Kortasarą... O sušokęs jos fanų būrys puola
aiškinti, kad dėl prastų rašinėlių kaltas ne fifutės neįgalumas,
bet Prusto, Džoiso ir Kortasaro tekstų nuobodulys, o jeigu kas drįsta
manyti kitais, tai tik patys Prustas, Džoisas, Kortasaras arba "kažkuo
suinteresuoti jų vertintojai". Taip, iš tiesų esu suinteresuota -
žiauriai suinteresuota tuo, kad Lietuvoje neįsigalėtų kultūrinių
mažaraščių "girdų" siautėjimas, trinantis ribas tarp literatūros ir
grafomanijos.    

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17962