aišku, kad profsąjunga yra puikus valdžiažmogių sukurtas dedališkas labirintas. Judėti jame galima, bet išeities per amžių amžius nebus surasta. Taip pat aišku, kad valstybė, t.y. visi mes, kultūrą, kad ir pačią kiauliškiausią, privalome prilaikyti. Didžiausias išsigimimas, kai kažkokios nepirmo ryškumo de legatų ir de legačių komisijos ir pakomisijos kultūrai skirsto biudžeto pinigus. Kitas modelis būtų omnikratiškas, t.y. įaustas į kolektyvinės išminties tinklą: a) mokesčių lengvatos tiksliniai, o ne abstrakčiai remiantiems kultūrininką - b) kultūros vadybininkai, kurių dabar nėra ir kurie turėtų patys užsidirbti skambinėdami rašinėdami ir prašinėdami paremti Antaną Babėną ir Cėcę Dūdėnę ir dar 98 tokius, ir c) - visi antanai ir cėcės ir kiti 98. Schema paprasta kaip šiaudo stiebas ir save palaikanti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18025