mano senelis buvo lietuvninkas. dalyvavo Klaipėdos sukilime. prieš pat
atvykstant į Klaipėdą Hitleriui, naciai jį uždarė kalėjiman, nes jis
atsisakė eit į Hitlerio kariuomenę. įrodė, kad jis ne vokietis, bet
lietuvis. tai buvo neregėtas akiplėšiškumas:) nors beveik visa giminė 
jau buvo nutautinta. per mokyklas. lietuviškai bekalbėjo tik senukai.
mokyklose klausdavo mokytoja: kas dar namuose kalba lietuviškai, pakelkite
rankas. vaikus versdavo gėdytis lietuvių kalbos... kalėjimas buvo
municipaliteto rūsyje. Hitleris sakė kalbą iš priešais esančio teatro
balkono, tai senelis viską puikiai girdėjo. daug lietuvninkų nuplaukė
Dangės upe pilvu aukštyn, mano seneliui pasisekė - naciai  jį spirte
išspyrė (tiesiogine prasme) per sieną Lietuvon. visi kiti ištirpo
Vokietijoje. Lietuvoje mano senelį dažnai pravardžiuodavo fašistu. kai
tik jis kompanijoj uždainuodavo: viens raudonas kaip šėtonas, kitas
rudas kaip šuva, ir sukėlė tikrą peklą tai berlynas su maskva'...
(tolesni kupletai apie Dučę ir Čerčilį - labai taikliai pajuokta to
meto politika... )kompanionai tyliai viens po kito pakildavo ir likdavo
mano senelis vienas ir nesuprastas su (dažnai) savo kūrybos dainelėm..

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18223