kai praeities smeklos musu nebegasdins ir ramiai pro jas vaiksciosim, zinodami kas buvo ir kaip, va tuomet busime laisvi. kazkada per radija girdejau pokalbius su medininkuose nuzudytu pareigunu artimaisiais, vaikais. mane pribloske kai vienas vaikas papasakojo, kad jo bendramoksliai nezino kokiomis aplinkybemis zuvo jo tevas. mano, gal avarijoj. va cia yra tikros atminties spragos. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16652