teisingai Noe pasakė, kūnas nėra nei blogas, nei geras, jis neutralus.
Tai tik priemonė. Paklydimai atsiranda iš klaidingo suvokimo. Kūno
pojūčiai riboti, todėl susitapatinęs su kūnu protas gauna klaidingą
info. Susitapatinus su dvasia informacija gerokai praplečiama. pirmas ir
pagrindinis laisvos valios žingsnis - tapatybės pasirinkimas.
Susitapatinęs su kūnu protas ima kurti iliuzinį EGO pasaulio ir svęs
jame suvokimą. Jėzus turėjo kūną, bet jo prote nebuvo njieko, kas
būtų ne nuo Dievo. Mūsų protai,  o protas - dvasios veiklioji dalis, 
užblokuoti ego iliuzinėm mintim. Adomo ir Ievos nuopolis, tai, kaip
sakiau ir buvo tikrosios savo tapatybės, tapatybės su Dievu - Dievo
sūnumi, praradimas. Jėzus mums atnešė "Gerają Naujieną", tai, kad mes
nesame vien kūnai, bet kad mūsų tikroji prigimtis yra dieviška.
Musulmonai tebegarbina Dievą vergiškai. Atmesdami Jėzaus Kristau
dieviškumą, jie atmetė ir savo dieviškumą, todėl jų tikėjimas
nepakilo už ego ribų. Ego mąstymo žmogus savo AŠ projektuoja į Dievą
ir todėl mato Dievą pavydų, kerštngą, pasirenkantį ką mylėt ir ką
nubausti... ir t.t. O juk Pradžios knygoj Dievas džiaugiasi sukūręs
TOBULĄ PASAULĮ ir žmogų pagal savo pavyzdį. tad iš kurgi tie
netobulumai? Aišku, kad iš atsiskyrusio nuo Dievo proto. Atsiskyrimo nuo
Dievo nėra ir negali būti, vadinasi toks mąstymas yra iliuzinis ir kuria
iliuzinę pasaulio sampratą. Todėl ne pasaulį reikia gerinti ir keisti,
bet savo Pasaulio MATYMĄ. Šito nesuprato Šliogeris, psilikęs su savo
ego matymu, nors cituoja Boudiljardą, kuris kalba apie TIKRĄJĮ matymą,
Kristau viziją. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18398