Taip, iš tiesų tokia negailestingai natūralistiška pradžia užklumpa iš pasalų... Tačiau žymiai labiau šiurpina tolesni nepagražinti vaizdai romane. Iš pradžių tai atrodo lyg mėgavimasis prastu skoniu ir net šokiruoja. Todėl „Patriarcho“ negalima skaityti probėgšmais, paskubomis. Ją reikia skaityti atsidėjus, apmąstant, ieškant būtent tokio pateikimo priežasčių. Sunkoka suprasti ją, jei nesi to šimtmečio žinovas. Juk tai knygą apie BUVUSIUS – žmones, santykius, pažiūras, manieras, madas, daiktus ir t.t. Taigi, ji padeda pažinti, o susidomėjusį paskatina pastudijuoti romane minimus faktus, paieškoti paralelių su mūsų prosenelių ir su šių laikų gyvenimu. Ar ne panašios praeito ir šio šimtmečio pradžios technikos atradimų sprogimu? Moralės normų virsmu? Žiaurumo protrūkiu? O kuriamo įvaizdžio neatitikimu realiai esmei? Ar šiandienos be tėvo augę berniukai neužaugs tokie pat ciniškai žiaurūs, neatjaučiantys net pačių artimiausių, net savo vaikų tėvai ir vyrai (išvežė žmoną kastruoti, kad neįkyrėtų savo gimdymais, o vaikams į akis drėbė, kad tai JIE KALTI dėl motinos operacijos)? Ar nekrenta į akis, kad žmogus, taip vertinantis TOBULĄ GROŽĮ, apsupantis save meno kūriniais, net laiškui skrupulingai parenkantis popierių, santykiuose su savo moterimis ir šeima yra skeltanagis despotas, kurio šeimoje moteris tėra juodadarbis robotas, privalantis būti pasiruošęs bet kurią akimirką deramai JAM atstovauti viešumoje... Tik į viską įsigilinus galima suvokti, kodėl situacijose, kur vaikui būtų natūralu pasakyti „mamytė“, romane tėškiama „mano motina“. Iš tiesų reikia gerokai pasistengti, kad suvoktum, jog ne iš storžieviškumo ar prasto skonio autorė pasirinko būtent tokį šykštų pasakojimo stilių apie jausmų dykumoje užaugintų vaikų santykį su artimaisiais. Tiesiog atsistebėti negali, kaip vos 400 p. knygoje autorė sutalpino tiek daug informacijos apie mus, apie mūsų ištakas bei pačių ištakų ištakas. Bet darbo daug, nes ją skaitant tenka kone kiekvieną teksto žodį ar frazę „spausti pelyte“, kad spec. literatūroje ar bent enciklopedijose rastum jo prasmes, užšifruotas romane. Tenka gerokai padirbėti, kad „atkastumei“ tikrąją šios knygos vertę ir jaustumei labai laimingas, kad iš didžiulės knygų jūros būtent šis romanas pateko tau į rankas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18445