man duonos kampo ir alaus asočio // gana bus iki amžiaus pabaigos // tik neatimkit vieno - laisvo žodžio - // pačios didžiausios mano prabangos // nes laisvas žodis mano sielos diona // ir angeliški polėkių sparnai // (jei kūnas išsiskleisti jiems neduoda - // skaityk jog sielą jau numarinai) // man laisvė tai erdvė kuri plasnoti išmokė sielos pagimdytą žodį -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18590