Geras pavyzdys Europoje yra Norvegija.Prieš keletą dešimtmečių
Norvegiją, kaip ir Didžiąją Britaniją, aplankė sėkmė – Dievo
dovana Šiaurės jūros naftos pavidalu, padidinusi biudžetą netikėtomis
pajamomis. Margaret Thatcher vyriausybė tuoj pat (niekas nepasikeitė ir
šiandien) sumažino mokesčius pagerindama žmonių padėtį ir tuo pačiu
juos praturtindama. Taip atsirado keletas tūkstančių naujų
milijonierių, keletas šimtų naujų milijardierių ir kas iš to? 
 
O kaip pasielgė Norvegija? Ji nesumažino mokesčių. Papildomos pajamos
iš Šiaurės jūros naftos buvo investuotos į ateitį aprūpinantį
planą, pavadintą „Gerovės valstybe” (nemėgstu šio termino,
vadinčiau tai „socialine valstybe”; ši socialinė valstybė su savo
fondais aprūpins tris būsimas kartas). Žodžiu, kad ir kas nutiktų
šiandienos Norvegijos seneliui, jis gali būti tikras, kad jo vaikaičiai
gaus užtikrintą senatvės pensiją. Ne jis, bet jo vaikaičiai!
 
 Į Norvegiją keliavau keletą kartų įvairiais laikotarpiais su
kelerių metų pertraukomis ir kiekvieną sykį atvykęs pastebiu vis
labiau klestinčią šalį, nors mokesčiai nemažinami ir negaunamos
papildomos pajamos. Reikalas tas, kad žmonės staiga pasijuto saugūs, ir
jie žino, kad jiems suklupus, patyrus skaudžią nesėkmę ar tiesiog
reikalams pakrypus bloga linkme, jais pasirūpins valstybė. Taip jie buvo
stipriai padrąsinti nebijoti, eksperimentuoti, išrasti. Sunku nusakyti
tą jausmą, bet būdamas ten, šnekėdamas su žmonėmis, besidairydamas,
gali jį pajusti ir patirti.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18590