briedi, tu aiški ni reikalą, pasislėpęs absoliutaus, arba monarchinio determinizmo apkasuose, kuriuose labai sudėtinga tvarka spinduliuoja chaosu. (Bet tai tarp kitko, niekada gyvenime nekreipk dėmesio į pirmąjį sakinį.) Lietuvos (!) menų (!!!) sovietams jokio reikalo rastis nėra. Tereikia išeiti iš mainstreamo ir mąstyti neangažuotai, t.y. mąstyti savaime atsirandančiais tikslais. Menas priklauso liaudžiai, kaip galėjo sakyti Sokratas, manyti Kantas, Jonė ir briedis. Generalizuojant tai, meno šaltiniai yra visai ne LT menų sovietai, ne šiuos kuopelės tovarišči/genosse, nors jie taip gali save įsivaizduotisisisi. Kas gi nežino, kad visi nori būti meninykais, bet mūsų ekonomika vis dar yra neekonomiška ir kiekvienas negali būti anuo, o turi būti tuo, kuo nenori būti. O Būtį, kaip žinai iš praktikos, apsprendžia pasąmonė (tik nesakyk, jog tai nesąmonė). Ilgai nepliurpiant, atsiranda institutas, kuris vadinasi meno/kultūros vadyba su visais impresarijais. Visi, kas nori, šiandien jau supranta, kad menas yra tandemo reikalas - menininko ir jo asmeninio vadybininko, kurs pats savo rizika investuoja į savo pragyvenimo ir kitokios laimės šaltinį. Investuoja rizikuodamas. Jei nori mažinti riziką, turi šviestis, mokytis, suprasti tendencijas, nemiegoti naktimis ir dienomis. Menas gali būti tik sunkiai įperkamas, ir kas tai supranta jau tada, kai dedama tik pirmasis dažų taškelis etc., tas ir yra menų taryba. Menas yra investicija. Kapitalas. Menas nėra sovietų kuopelės reikalas. Jei netikit, pasidomėkit kad ir Vilniaus aukcionu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18632