vakar vakare klausiausi dabasinsko, pasikvietusio sauliu sondecki ir mazinta, kuris yra pianistas, koncertu organizatorius ir muzikos entuziastas ir zinovas (toks susidare ispudis, jau syki ji esu girdejus per klasika, kai glazuravau, nes ten ima tik klasikos programa. neturiu nieko pries, isskyrus laidas tautinems mazumoms. nesuprantu kodel jos tokios pasibjauretinos?). kalba buvo apie ivo pogoreliciu, kuris pirmadieni koncertuos vilniuje, kas jau savaime yra nezemiskas stebuklas (taip sake s.s.). ka gi, stebuklu ir musu salyje nutinka, tik bilietai, manau, neikandami. visgi uzsiminiau apie tai, bet man pasake forget it. dar bandziau sakyt, kad vaziuot kur nors specialiai jo klausytis iseitu dar brangiau, bet labai nesispyriojau. apie sio genialaus pianisto ekstravagancijas jau anskciau buvau girdejus - apie tai, kaip jis isdriso pasipriesinti fon karajanui, pavyzdziui - bet vakar dar suzinojau, kad izraelyje, koncerto metu suskambejus kazkieno mobiliam telefonui, pogorelicius trenke viska ir isejo. nebaiges koncerto. taigi ir cia, vilniuje, gali pasitaikyt, kad visai netycia ka padarysi - sukosesi ar sugirgzdinsi kede, tai supyks, atsistos ir isleks, o tu liksi kaltas pries visa publika. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18729