kaip laiku paskambinau i kursenus ir uzsisakiau molio. jie apkeite mano uzsakyma su martyno (nezinau kas toks), nes martynui reikia didelio kiekio, kuris netilps i ketvirtadienio masina (jam ves lapkricio septinta, nors kodel man turi rupeti) ir atves si ketvirtadieni. megstu, kai katinu namely stukso pakankamai daug molio. jauciuosi ramiau. pries keleta metu, kai sitaip atveze, o mano vyresnysis vaikas, stiprus kaip jautis ir geras kaip nerandu zodzio kas, man viska suveziojo ir, sukises i polietileninius maisus po keturis gabalus ir uzklijaves lipka, sukrove palei siena. tuomet atrode bais daug ir as tarstelejau, kad, jei visko nesunaudosiu, ji bus galima kam nors parduoti. kodel? klausia vaikas. nezinau, sakau, jo cia tiek daug, o dar is ano vezimo like. jis pagalvojo, tuomet sako: mam, apsikabinkim. ir mes biski pastovejom apsikabine. mano galva jam sulig krutine. bet po ano karto veze vel ir dabar ketvirtadieni vel atves. nezinau, ar zmogaus gyvenimas yra toks ilgas ar as labai daug dirbu ir suvartoju daug molio. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18729