Tačiau kai ji jau viena skuodė paskutiniuosius penkiasdešimt metrų namų link, o medžiai vis dar sukosi aplink, jai staiga kažin kaip sudūrė širdį, kaip ją suduria, kai prisimenama sena žaizda, akimirkai primiršta, bet kuri visados yra ten, kuri neišnyksta. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18749