pabaiga buvo išties netikėta. kas galėjo pagalvoti apie tokį gudrų psichologinį momentą. juk tai tik vienas žodis, už kurį gali pasmerkti ir sudaužyt kelis gyvenimus, arba... o juk jei mano tėvas kas antrą žodį pridėtų bl,,t ar k..va, tai išties gėdyčiausi jį pristatyt nusipelniusiam profesoriui... o kai toks žmogus ima ir atkartoja šįneikusį žodį, tai tuo pačiu tarsi pasako: ši dėmė ne nuodėmė verta pasmerkimo. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18749