Esu kažkas, kilęs iš baikštaus vyro. Sudygęs iš vyro, apkrėsto baime ir girgždesiu. Iš pašiaušto vyro. Kažkas bučiuoja tau į pakaušį, nes bijo savo kvapo iš burnos. Kažkas iš baikštaus vyro. Paskui kažkas sėdi vienišas sniego baltumo virtuvėje tarp stiklainių su grybais... Grietinėta lėkštė su įkypa šakute šią akimirką yra kažkieno veidrodinis atvaizdas. Nes kažkas ištuština savo veidą, kai sėda užrašyti klajojančius balsus. Kažkas bijo visko, kas neparašyta... Kažkas užlipa į varpinę, užsirakina ten ir daužo varpą iš visų jėgų, nes bijo mirti. Kūnas verda, prakaitas kyla į dangų, kviesdamas paskui save kažką. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18973