Tai Nanni Moreti TURIME POPIEŽIŲ. Kai naujai išrinktas popiežius iš Šv. Petro balkono turi pasveikinti tikinčiuosius, jį ištinka panikos priepuolis. Nepajėgiantys įtikinti popiežiaus eiti jam patikėtas pareigas, Vatikano patarėjai griebiasi pripažinto psichoanalitiko ir ateisto pagalbos. Tačiau popiežius jį užgulusią atsakomybės baimę ryžtasi įveikti pats. Naujas italų režisieriaus Nanni Moretti filmas „Turime popiežių!”, kuriame vaizduojamas popiežius, lankantis psichoanalizės seansus, tapo šių metų Kanų kino festivalio favoritu, tačiau supriešino Italijos katalikus. Filme yra juoką keliančių scenų, tačiau jose išlaikomas pagarbus tonas ir jomis neužsižaidžiama. Centrine figūra čia pasirinktas popiežius, kurį vaidina 84 metų garsus prancūzų aktorius Michel Piccoli. Ne kartą geriausio aktoriaus titulą pelnęs M. Piccoli kuria įsimintiną ir jautrų “ganytojo” vaidmenį, persmelkiantį suvokimu, jog popiežius – irgi žmogus. Filme sumaišyti komedija ir drama, realistinis tonas ir groteskas. Popiežius pabėga iš Vatikano ir klaidžioja po miestą, patekdamas į situacijas, kurių ilgą laiką nepatyrė ir atsidurdamas tarp žmonių, kuriuos jis turėtų „vesti”. Jo klajonės po Romą incognito verčia kelti tam tikrus klausimus. Tuo tarpu Vatikane „įkalintas” psichoanalitikas (ateistas), pradžioje sutrikęs, galiausiai pasijunta beveik laisvai. Nanni Moretti (g. 1953, Brunikoje, Italijoje) – italų kino režisierius, scenaristas, aktorius, prodiuseris, kino teatro Romoje savininkas, vienas žymiausių savo kartos kinematografininkų. N. Moretti niekur nestudijavo kino, nėra dirbęs režisieriaus asistentu. Į kiną atėjo, kurdamas mėgėjiškus filmus su Super 8 mm kamera. 1976 m. debiutavo pilno metražo komedija „Aš esu valdingas“. Svarbiausi N. Moretti filmai: „Ecce bombo“ (1978), „Auksiniai sapnai“ (1981, Venecijos festivalio prizas), „Bianca“ (1983), „Mišios baigtos“ (1985, Berlyno festivalio prizas), „Brangus dienorašti“ (1993, Kanų festivalio prizas už režisūrą), „Sūnaus kamabarys“ (2001, Kanų festivalio „Auksinė palmės šakelė“), „Kaimanas“ (2006) ir kt. N. Moretti dažnai pats vaidina savo filmuose – nervingus, neryžtingus personažus, apimtus baimių ir įkyrių minčių. „Mano filmų personažai gyvena tarsi akvariume“, – sako kino kūrėjas. Jo režisūriniam braižui būdingas egocentrizmas, mėgėjiško kino patirties atgarsiai, ironija, komizmas siejamas su Charles'o Chaplino, Busterio Keatono, Woody Alleno filmų tradicijomis. N. Moretti aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime, palaiko kairiąsias jėgas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19105