bet ką aš norėjau pasakyti? Apie filmą. Pabuvau Romoj, pabuvau Vatikane. JAudinančios scenos su popiežiaus laidotuvėmis. Susirenka iš viso pasaulio kardinolų konklava rinkti naujo popiežiaus. Šv.Petro aikštėje visi nekantriai laukia. Laukimas uždega ir žiūrovus. Kardinolai sėdi Siksto koplyčioje po Mikelanželo tapytom fresko ir turi ant popieriaus lapelio užrašyti vardą. Visis susijaudinę ir slapta meldžiasi "O tik ne mane Dieve, tik ne mane" Labiausiai meldžiasi kardinolas M."Tik ne mane, Viešpatie, aš tam visai nepasiruošęs". Tik vienas kardinolas Gregorius, sakykim, meldžiasi kitaip"Tegul bus tavo valia, Viešpatie". Žinoma, meldžiasi visi tyliai, mintimis", Bet mes kaučiam jų minčių keliamą sąmyšį. Ir ir daugumos kardinolų rankos ima rašyti Gregorius. Lapeliai surenkami ir pirmininkaujantis ima skaityi. Dažniausiai kartojasi Gregorijaus vardas. Tda posėdis staiga nutraukiamas. Jį nutraukia ryšių su visuomene chazariško veido vadovas pavarde Rajskij. Po pertraukos lapeliuose nebelieka Gregorio vardo, bet minimas kne vien M.M. M. ir M. tas kur jautėsi visai nepasiruošęs išrenkamas Popiežiumi. Jam tai sukelia šoką. Jis norėjo tapti aktoriumi, bet neįstojo į akademiją, kur įstojo jo sesuo. Jis moka kone mintinai Čechovo pjeses ir visa tai paaiškėja vėliau, kai jis patenka tarp aktorių. Jam atvedamas psicho terapeutas, bet šis negali jo nieko klausinėti, netgi tikrojo vardo. Neradęs išeities, jis rekomenduoja savo buvusią žmoną, kuri užsiciklinusi ant vaikystėje patirtos "globos trūkumo". Čia popiežiui pasiseka pabėgti ir patirti kai kurių nuotykių. Jis skambina Raiskiui ir prašo jį pakeisti kitu, juk jo vis tiek niekas nematė. Raiskis sužino kad jis Teatre, atvyksta į teaytrą su visa Vatikano svita ir plojimais atkreipia visų dėmesį, kad ložėje sėdi Popiežius. Popiežiui nebelieka nieko kito kaip grįžti į Vatikaną ir kitą dieną pasirodyti jo vis laukiantiems žmonėms. Jis išeina į balkoną ir pasako kalbą. Visi džiūgauja ir kaip mat nustėrsta: Popiežius prisipažįsta, kad jis netinka būti visų vedliu. Tai atsitinka taip netikėtai, kad net pasibaigus subtitrams salė sėdėjo nuščiuvusi ir niekas nesiruošė eiti iš salės. Už mūsų sėdėjo koks dvidešimt jaunuolių, kuriuos atsivedė kunigas su sutana. Greičiausiai seminaristai . Mačiau kaip keletas trynė akis. Aš irgi vos neraudojau. Italai yra italai. Kinas tikrai nenuvylė. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19105