ne tik sovietmečiu, bet ir dabartinėje ateistinėje visuomenėje sunku
prabilti apie Gretimą pasaulį. Viešpatauja "dvasingumas", "dvasios",
intelektas, menai... Bet kaip labai teisingai suprato A.Tarkovskis,
Svarbiausią Žinią, kokią jis gali perduoti pasauliui, tai ant kapo
užrašyti: "Žmogui, mačiusiam angelą". Tai svarbiausia. Visiškai kita
Plotmė ir Prasmė. "Stalkeris" ne mene, o gyvenime. Tik tuomet jei yra
angelai, Gretimo pasaulio būtybės, žmogaus sielos pastangos, pastangos
mąstyti ir kurti - turi prasmę. Kitu atveju - beprasmiška. Bedieviai
"švietėjai" nesupranta vieno - visuomenės neįmanoma apšviesti. Visais
amžiais didžiąją dalį visuomenės sudaro tamsuomenė (nesvarbu, ar
beraštė, ar raštinga), nes tokia jų sielos energetika, tokia dalia.
Todėl "švietėjai" baigia gyvenimą nelaimingai, beviltiškai,
"dvasinėse" kančiose. Intelektas nieko neatneša. Kol žmogus nejaučia
tokios būsenos, vadinasi, dar nepakankamai "apsišvietė"... O geroji
naujiena, teikianti kitokį gyvenimo pojūtį, yra ta - Gretimas pasaulis
visada yra greta kaip Globėjas ir šalia kiekvieno jūsų yra angelas
sargas; šalia kiekvieno, net netikinčio, priešiško Dievui. Yra angelai
sargai, yra angelai, yra... yra mirties angelas, kuris ateina prieš mirtį
pas žmogų, o tai reiškia, mirtis niekada nėra atsitiktinė. Gyvenkite
ramiai, jūs globojami, mirsite tik nustatytą dieną (kas su nustatyta
liga, kas be), o čia esate tam, kad galėtumėte patirti daugiau laimės
ir daugiau sielos šviesos, dangiškos šviesos... Ateinate įgyti daugiau
šviesos, o ne intelekto, meno. Aš tuo ne tikiu, aš tą žinau, žinau,
todėl ir pasidalinu šviesia naujiena. Gal padės niūrią dieną... 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19168