Prisiminiau gūdžiais tarybiniais metais Meno darbuotojų rūmuose (prezidentūra) legendinės kritikės a.a. Gražinos Kliaugienės paskaitą apie kičą. Salė lūžo nuo žmonių. Buvo labai įdomu ir aktualu. Ji ten įžvelgė kičo elementų berods Avyžiaus romane. ir tai buvo laikoma blogiu. Buvo modernizmo laikai, visiems reikėjo meno su įtampa. Postmodernas kičą įsisavina savo reikmėms. Šis šunelis - aišku, kičas, dabar mylimas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19207