Kosmopolitas geba pripažinti ir vertinti savo kultūrines nuostatas,
tartis su kitais savarankiškais vietos gyventojais. Jis gali suvokti
tolimas ir ilgalaikes veiksmų pasekmes už lokalios vietovės ribų,
pripažinti bendrus globalinius interesus, moka užmegzti protingą
dialogą su skirtingas nuomones turinčiais žmonėmis, mąsto, kaip
galėtų kitokius interesus paremti. Taigi kosmopolitai yra žmonės, kurie
kasdieniame gyvenime darydami sprendimus, jaučia, jog platesnis pasaulis
siejasi su jų vietovės pasauliu (ir atvirkščiai).
 
Tačiau šiuo metu nėra jokių objektyvių prielaidų tam, kad toks
kultūrinis kosmopolitizmas Lietuvoje taptų pripažįstamas, galėtų
efektyviai priešintis nesąmoningo „kasdieniško“ vartotojiškos
visuomenės kosmopolitizmo įtakai. Valstybinės institucijos nedeklaruoja
aiškios ir kryptingos kultūrinės politikos. Tai pavojinga.

Globalios modernybės nežinomybėje niekas negarantuoja, kad bus
išugdytas kosmopolitinis solidarumas. Tačiau jo galimybė kyla ugdant
žmonėse tolerancijos ir pakantumo jausmus kitų pasaulio kultūrų
atžvilgiu. Auklėjant jaunąją Lietuvos kartą taikaus kosmopolitizmo
idealų pagrindais – pripažįstant kitoniškumo, tolerancijos ir
kultūrinės įvairovės galimybę - taptų įmanoma atsispirti globalaus,
masinio vartojimo kultūros primetamam nesąmoningam, „kasdieniam
kosmopolitizmui“ ir gresiančiai kultūrinei kolonizacijai.***
 


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19328