Dėl popierinių laikraščių gal neverta verkti. Jei jų turinys yra
išliekamojo pobūdžio, tai pakanka leisti tiek, kiek reikia bibliotekoms.
Dėmesį reiktų ir telkti ten, kur jaunimas telkia - į internetą. Dabar,
kai publika turi teisę išreikšti save rašymu internetyte ir uoliai to
griebiasi, kai kiekviena pensininkė gali parašyti ir rašo prisiminimų
knygą, dažnai daugelio labiau vertinamą nei gražiai parašytą fction
romaną, dabar rašytojams, kurie iki  šiol turėjo išskirtinę teisę
rašymui, atėjo tikrų išbandymų metas. Jau nepažaisi žodžiais,
mandromis metaforomis, jau reikia minties ir ne bet kokios, reikia pajusti
laiko dvasią, tai kas išties yra labai aktualu ir atskleist ne tik tai,
ką kiti ir taip jau žino, bet parodyti išeitį, kryptį, gydančią
idėją...  Reikia būti drąsiu. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19434