Žodžiai žodžiai, žodžiai.... per juos ir tempiama ta nekenčiama ir
mylima barža... Jų galėjo būti ir dar daugiau (dvigubai, trigubai...),
o galėjo užtekti ir vieno ketureilio (ypač, jei mintis būtų
kondensuotesnė) - niekas nepasikeistų... Nei pradžios, nei galo. Labai
griozdiškas, grubus įvaizdis. Ką skaitytojas juo turėtų suvokti?
Autoriaus Lemtį, Likimą, Dalią... ar daržą? Ir kodėl skaitantis
žmogus turėtų spręsti tokią šaradą? 
      Prastai, kada viskas tiesmukiška, kai nebebūna vietos minčiai,
asocijacijoms. Bet ne ką geriau, kai šitaip užpilama žodžiais,
sąvokomis. Čia jų  perdaug. O kas perdaug - viskas nesveika. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19538