viska perskaiciau vertikaliai, ne del isankstinio nusistatymo, bet kad
nebeturiu spieko. buvau deleguota (tiesa pasakius manes maldavo, nes niekas
nenorejo eiti) i dailininku sajungos konferencija. pirmoji konferencijos
valanda man pasirode savaites ilgumo, ivertinau sunku triusa tu, kurie turi
diena dienon sedeti nuobodziame darbe - seime, pavyzdziui. per pietu
pertrauka paskambinau savo mielui ir pasisakiau ketinanti sprukti. jis
atsake, kad jei visi issilakstys, tai nebus priimti nuosprendziai.
lengviausia yra apeliuoti i mano pareigos ir kaltes jausma, tai mano
silpnoji vieta. taigi susiradau tokia nykia kavinuke, pro kurios langa,
belaukdama blynelio su varske, nemaciau nieko idomaus, tik dulkina pylimo
gatve ir, uzkandusi, nudroziau atgal i radvilu rumus. antroji konferencijos
dalis buvo idomesne jau vien todel, kad atsisedau salia biciules ir galejom
paplepeti. vienzo, issirinkome nauja lds pirmininke, vardu edita. pavardes
neisidemejau. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19619