Pirmąkart girdėjau E. Drungytę, gyvai skaitančią eiles, balsas šiltas, ramus ir brandus, pažinau tik pagal eilėraštį iš rinkinio Rūkas ir vėjas, nes Klonio sceną rodė iš toli. Ir ankstyvas rytas prasidėjo Jesenino eilėmis ten pat, kur vis paskaitau ir pasižiūriu per dieną. Nepažįstama moteris, atsiklausus ar netrukdys, bendram pokalbyje po eilutę įkėlinėjo eilėraštį, kuris, sakė, skambėjo tik atsibudus ausyse. Trumpai parašė, kad žino jį mintinai nuo 15 metų, o dabar jai 56-eri, ir padeda sunkiais gyvenimo atvejais išlikti moralia, jos žodžiais. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19619