Aš tai nenuldomai dar norėčiau pakalbėti apie rožes už dešimt litų. Po tokios ir kitų panašių istorijų nejučia pradedi žiūrėti įtariai, kai kas gatvėje kreipiasi su bet kokiais prašymais. Vakar einu Raugyklos gatve, o priešais diedukas ar vyras suvargęs stovi, toks veidas neaiškus, raudonas, apsirengęs prastai, labai prastai ir šaukia man "gal galite prieiti?". Iš kart sukilo mano visi įtarimai, sakau "kokiu klausimu, ponas?", o jis man "Gal galite mane per gatvę pervesti?". Net apsidairiau, ar VRS kamera kur nefilmuoja, jau tokia stereotipiškai-pionieriška situacija, nesupratau - juoktis ar rimtai pervesti per tą gatvę. O gatvė, žinote, tokia siaura visai, dar mašinų pristatyta, keli žingsniai. galvoju - gal aklasis, bet matau, kad ne. Žodžiu, priėjau, paėmiau už rankos ir pervedžiau. Sako "man taip silpna pasidarė, bijau eiti", ir suprantu, kad taip gali būti, bet situacija atrodė tokia neadekvati, kad dar ilgai vaidenosi, kaip čia mane norėjo apmauti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16695