Abiejų Tautų Respublikos atsiradimo lietuviški aiškinimai man kažkodėl visuomet dvelkė falsifikacija ar bent jau daliniu tiesos sąkymu. Kažin kodėl LDK kaip pasakose atidavė Lenkijai „pusę karalystės“? http://lt.wikipedia.org/wiki/Liublino_unija „...dekretais prie Lenkijos prijungė beveik pusę LDK teritorijos – kovo 28 d. Palenkę, bei Voluinės vaivadiją, birželį – Braclavo bei Kijevo vaivadijas. Prijungtų teritorijų bajorai buvo priversti pasiekti Lenkijai ir atstovauti Lenkijos seime, o iš atsisakiusių paklusti - atimtos žemės“. Tai primena kapituliaciją. O gal tai buvo prekybinis sandoris? Giedrius Kialakis yra rašęs apie Radvilas. http://www.balsas.lt/naujiena/378919/liudnas-radvilu-palikimas/rubrika:naujienos-projektai-istorija „Radvilų ir kitų LDK magnatų sukurta korupcinė valstybės valdymo sistema nėra visai svetima šiandieninei Lietuvos Respublikai, tik mūsų kvazidemokratijoje kažkaip nebelabai įmanoma sukurti galingus tinklus, remiantis vien kraujo giminystės teikiamais ištekliais – ir gimstamumas nebe tas, kaip XVI amžiuje, ir Briuselis už tokį įžūlumą nepagirs. Tenka klanus formuoti kitais pagrindais – kartu medžiojant, studijuojant, ištvirkaujant, vagiant ir pan. Taip susiformuoja galios centrai, kuriuos galima tik kaip nors sąlyginai įvardinti. Galbūt po trijų šimtų metų Lietuvos istorikai juos irgi vertins teigiamai, teigdami, kad XXIV amžiaus politiniams liliputams toli iki XXI amžiaus „didžiavyrių“, ir su naivia pagarba dėstys, kad „Dujotekanos“ grupuotė (o galbūt koks nors „Tauro“ medžiotojų būrelis ar pan.) padovanojo Lietuvai 1 prezidentą, 3 ministrus pirmininkus, 17 ministrų, 28 ambasadorius ir 43 valstybinių įmonių vadovus, neskaičiuojant daugybės smulkesnių pareigūnų, ir valdė 30 tūkstančių samdomų darbuotojų. Kažkodėl šiuo metu tokio grupuočių pasiekimai LR piliečius nelabai džiugina – spėju, kad LDK miestiečius ir baudžiauninkus Radvilų galybė nuteikdavo panašiai.“ Bet gal ta sistema, nors ir pagrįsta nedidelės žmonių grupės klestėjimu visuomenės sąskaita, buvo efektyvi ir galiausiai naudinga valstybei? Radvilų giminės dominavimas LDK sąlyginai skaičiuojamas nuo XVI a. pirmosios pusės iki XVII a. antrosios pusės. Šio laikotarpio pradžioje matome visai pusėtinai besilaikančią valstybę. Aišku, agresyvi Vytauto despotija jau tolima praeitis, lėtapėdis karalius Kazimieras leido Maskvai užgrobti Tverę ir Naugardą, perduodamas jai strateginę iniciatyvą. Maskva netruko tuo pasinaudoti ir jau atėmė iš Lietuvos nedideles teritorijas ir, akivaizdu, kad tuo neapsiribos. Tačiau situacija dar toli gražu nėra beviltiška – Maskva dar nėra ta „machyna“ su neišsenkamais ištekliais, kurią matome XVIII amžiuje. XVI amžiaus Maskva dar tik bando krutėti Uralo kryptimi , gyventojų skaičiumi ji jau viršija LDK, bet didelė dalis teritorijos yra Tverė ir Naugardas, kurie dar atsimena savo nepriklausomybę ir nepraleis progos ją atkurti. Užkariauti Kazanės ir Astrachanės totoriai apskritai yra musulmonai, iš kurių negali tikėtis jokio lojalumo bedievių carui. Aišku, strateginė padėtis ne pati geriausia, bet dar nereikalaujanti genialių sprendimų – pakanka, kad reikalu užsiimtų administratoriai, turintys truputį didesnius už vidutinius gabumus ir motyvaciją. Deja, Radvilų ir kitų LDK administratorių veiksmai šitoje situacijoje yra sunkiai paaiškinami. 1558 metais prasidėjo karas su Maskva dėl Livonijos. Jis nebuvo labai sėkmingas – prarasta dalis svarbios teritorijos, bet nebuvo ir katastrofiškas – didesnius mūšius LDK kariuomenė laimi. Normali valdžia tokioje situacijoje pasistengtų surinkti daugiau pinigų, padidinti kariuomenę ir pribaigti įsibrovėlius. Bet gal jau visi ištekliai išnaudoti, rezervų nebėra? 1528 m. kariuomenės surašymo duomenimis, 10 stambiausių didikų giminių davė kariuomenei 4188 raitelius (Kęsgailos -768, Radvilos – 760). Tuo metu karas su Maskva nevyksta, pasitaiko pasienio susidūrimų su Krymo totoriais. Turime ir 1567 metų kariuomenės surašymą – jau dešimt metų vyksta nuožmus karas, ir jūs turbūt manote, kad 10 stambiausių didikų giminių pakratė savo pinigų skrynias ir pasiuntė į mūšį bent penkis kartus daugiau raitelių? Kurgi ne jų netgi mažiau, negu taikiais 1528-aisiais – 4174 (Radvilos -939, Chodkevičiai – 709). Beje, 1528 metais Radvilos valdė 18 240 valstiečių kiemų, o 1567 metais – 28 170. Tai kažin ar verta kalbėti apie nesuskaičiuojamas ir neatremiamas maskvėnų ordas – niekas tiesiog neparodė rimtesnių pastangų jas atremti, nors krašto ištekliai dar buvo neišnaudoti – tiesiog tuos išteklius valdė gobšūs žiurkėnai. Geopolitinę problemą Radvilos ir Chodkevičiai išsprendė gana originaliai – 1569 metais LDK sudarė Liublino uniją su Lenkija. Lenkijos Karūnai LDK atidavė beveik pusę savo teritorijos, o už tai lenkai (tiksliau vengrų kilmės karalius Steponas Batoras) rimtai užsiėmė krašto gynyba, surinko pinigų, pasamdė kareivių ir išvijo maskvėnus atgal.“ -- (citatos pabaiga)-- Summa summarum: gobšūs žiurkėnai gailėjo pinigų bankrutuojančiai LDK, o veiklus vengras (lūšis?) nepagailėjo - sukrapštė pinigų. Kažin kodėl? Euras – tyčinio bankroto schema. Euro zonoje prekės juda iš centro (branduolio – core) į periferiją, o pinigai juda iš periferijos į centrą. Todėl tokių valstybių kaip Vokietija eksportas klesti, o periferijos valstybės vis labiau grimzta į skolą. Ir kas galėtų paneigti, kad euras – TYČIA sugalvota schema, kurios galutinis tikslas yra supirkti bankrutavusias pakraščių valstybes? Ką manote visais klausimais? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19645