Beveik įsižeidžiau, kad autorė, paminėdama Sąjūdžio laikus, kada rašytojas veiksmą ir vyksmą stebėjo prie televizoriaus ekrano su prie šono priguludusiu šunimi, rašo,jog tai ano meto pagyvenusių žmonių drama... Tikrai ne visi gerokai jaunesni galėjo tuose įvykiuose dalyvauti, nes, reikia priminti, Lietuva nėra tik Vilnius. Kai kurie labai jauni, gal ir autorės bendraamžiai, tuos įvykius su didžiuliu, sunkiai suvokiamu jauduliu (nes anos Lietuvos laikų juk nematė) irgi žiūrėjo tik per televiziją... Bet čia tik šiaip pastebėjimas. O knygą norėtųsi paskaityti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19713