> Kad projektas grandiozinis savo statybos mastais — TAIP. Bet kad su > partneriais pastatyti finansiškai yra kažkas tokio nerealaus, tai > kažkokie nepilnavertiškumo kompleksai, ne kitaip. Pamiršai, kad mes > sėkmingai valdėme elektrinę. Patirties šiose srityje tikrai netrūksta ir > dar kvailiau yra jos atsisakyti laidojant AE. Nesakau, kad nepajėgūs pasistatyti. Jei iš tikrųjų Lietuvos dalis nebus didesnė nei kokių 30%, tai galima laikyti kad projektas nėra visai absurdiškas - vis tik kažkas dar ryžtasi merkti pinigus, tegu ir ne savo. Tikėjimo labai pridėtų jei nors kokių 20% įmerktų privačios kompanijos. Bet kitą vertus dar lieka elektrinės uždarymas ir radioaktyvios atliekos. Jeigu projektas bus įgyvendintas, tikiuosi, jo eksploatacijos metu bus bent jau surinktos lėšos tam uždarymui, kitaip partneriai, pelningai paeksploatavę AE, prieš pabaigą gali pabėgti ir palikti mums vieniems spręsti tas problemas. Ir reikia tvirtų garantijų, kad galimai nuostolingą projektą nebus bandoma išgelbėti, prievarta Lietuvos vartotojmas brukant brangesnę elektrą, ribojant gamintojo pasirinkimo galimybę. Juk tuomet nuostolius prisiimtų ne visi IAE dalininkai, bet jiems juos kompensuotų Lietuvos vartotojai. Man LEO visų pirma nepatiko dėl to, kad tik pradėtą skaidyti (pagal ES reikalavimus) elektros gamybos gaminimo ir paskirstymo monopoliją vėl atstatė. Iš pasirodančių duomenų, panašu kad ir šiam projektui vėl bandma sukurti monopolinę struktūrą, apjungiant stambius elektros energijos gamybos ir paskirstymo objektus. Žodžiu, mano nuomonė tokia - jeigu bus statoma IAE: 1. Tai turėtų būti atskiras objektas, lygiomis teisėmis rinkoje konkuruojantis su kitais elektros gamintojais ir negalintis priversti pirkti galimai brangesnę savo energiją nei valstybės administracinių priemonių pagalba, nei dėl to, kad yra kažkokios elektros gaminimo-paskirstymo monopolijos dalis. 2. Visi IAE dalininkai turėtų prisiimti vienodą atsakomybę už savo dalį. Tai yra nuo pat pradžių įneštų vienodą dalį ir kuo greičiau būtų pradėtas kaupti uždarymo fondas. Galbūt, reikėtų tą fondą kaupti dar neišmokėjus paskolų - juk tai neturėtų padidinti kaštų, fondo pinigus investuojant gaunamos palūkanos kompensuotų atitinkamos dalies pasiskolintų statybai lėšų mokamas palūkanas. Tai reikalinga tam, kad kuo ilgesnį laiką ir kuo daugiau lėšų dalininkai būtų įmerkę į bendrą katilą, kurias prarastų pasitraukdami iš projekto. Juk jeigu nebeturi įmerkęs lėšų ar jos nežymios, uždarymo fondas dar nesurinktas, o projektas darosi akivaizdžiai nuostolingas, dalininkas gali tiesiog pabėgti, palikdamas visas problemas kitiems arba vien tam, kurio teritorijoje stovi ta AE. 3. Didesnį pasitikėjimą projekto pagrįstumu suteiktų žymi privataus kapitalo dalis projekte, ne vien mokesčių mokėtojų. > Į poreikio analizę šis vertinimas (optimizavimo rezervas, kiek energijos > suvartojama BVP vienetui) įtrauktas. Taigi, tik kai nesi specialistas ir net nepriklausomi specialistai nežino projekto detalių, neraiškūs finansavimo šaltiniai ir pan., belieka tik tikėti projekto stūmėjais arba ne. Šiaip jau dėl įvairių priežasčių didelio pasitikėjimao jais aš neturiu, todėl labiau įtikintų pateikti duomenys ir nepriklausomų ekspertų bei institucijų analizė. > Visų pirma, tai labai naivu yra manyti, kad branduolinėje energetikoje, > kažkas įvyksta ar įvyks per keletą metų. Jau tuoj, tuoj, jau po keletos > metų bus. Revoliucija. Jei plačiau pasidomėtum, tai pamatytum, kad čia > terminai nuo paviršutiniškų mokslo populiarinimo straipsniūkščių (ant > vieno kurių, perspausdinto lietuviškai kažkokiame mokslo populiarinimo > žurnale, turiu įtarimą, ir pats užkibai; kaip tik apie technologijų > pažangą ir naujos kartos reaktorius; jei pasitvirtintų įtarimas tai gal > išsiplėsčiau) iki pirmųjų eksperimentinių-komercinių reaktorių statybos > yra dešimtmečiai. Visas pasaulis statosi tai, kas siūloma dabar, o ne > laukia eksperimentinių reaktorių. Beje, šiems pasirodžius, turiu antrą > įtarimą, būtum vienas tų, kuris atkalbinėtum nuo jų statymo, (nes gi > investuotojų eilės nėra, reikalas labai rizikingas ir technologiškai, ir > t.t.). Tai šia prasme, jei mano antras įtarimas teisingas, tiesiog nesi > nuoširdus užkalbėdamas dantis apie technologijų pažangą ir alternatyvą. Nežinau apie kokį straipsnelį kalbi, tokio neskaičiau, girdėjau tik pasisakymus spaudoje. Samprotauju remdamasis bendra nuovoka. Pagrindinis dalykas - nepasitikių mūsų valdžios kompetencija ir sąžiningumu. Visi žino, kad bet kokiai valdžiai bet kokio brangaus ir didelio projekto įgyvendinimas patinka, nes tuoj pat duoda jiems pliusų: bendras ekonomikos pagyvėjimas dėl skolintų lėšų įmetimo į ūkį, visų pirma į statybas ir susijusias veiklas, taip padidėja atviros ar užslėptos korupcijos galimybės - valdžia su privačiomis įmonėmis pasirašo daugybę didelių kontraktų. O ar visas projektas ilgainiui bus pelningas, jiems paprastai nelabai rūpi. > Man tai juokinga, kad LEO laikais nebuvo tiek susirūpinusių žaliųjų ir > tiek abejojančių. Iš visų kampų ir sluoksnių. Referendumų niekas nestūmė... > Ne tiek juokinga, kiek akivaizdu, kad be politikos ir povandeninių > srovių čia tikrai neapsieita. Šioje košėje sunku išgirsti argumentus, > bet jei nori tikrai gausis. Ir viešoje erdvėje komentavo ne vienas > autoritetingesnis specialistas. Kuodis, kad ir abejoja dėl kainos > apskaičiavimo ir pačios AE tikslingumo, bet sutinka, kad nauda būtų, kai > išmokėtumėm paskolas (apie 2040'uosius), su sąlyga, kad elektrinė veiks; > tai jau technologiniai dalykai, o ne ekonominiai. Kuodis man vienas iš tų, kuriuo linkęs tikėti daugiau, bet tai tik bendri samprotavimai, nes detalių jis nežino, daug kas iš viso dar neaišku, net kas ir už kiek mums skolins. O šiaip jau ta pseudopatriotinė isterika mane tikrai atstumia ir kelia didelį nepasitikėjimą projektu.