devalvacija ar banku griutis?
kas per pomegis painiot minksta su siltu??

jei devalvacija - pasikeiti i ta valiuta kuri tavo nuomone stabilesne.
tam net i banka eit ne reikia.. per ebankus pasidaryt gali

banku griutis - nu is esmes visi kartu irgi nesugrius, tai ismetyt per 
kelis..

jei kalbam apie maziau internetinius individus (o tokie ir pasiduoda 
panikai)

tai pakeis valiuta i kita ir pades tam paciam banke
antru atveju pasims i kojine

beje antru atveju kai kojinese bus daug pinigu - tai tie pinigai is 
kojiniu po devalvacijos islis i rinka...

hansas wrote:
> o tai devalvacijos baimes paskatinti tautieciai nes pinigus is vieno banko i 
> kita? Aisku, kad des i kojine ir dar valiuta, todel ir sakau, kad panika bet 
> kokiam bankui ar bet kokiai bankinei sistemai yra mirtina...
> 
> "mumumcik zergatronas" <zz@mumumba.zerg> wrote in message 
> news:goo7ti$hth$1@trimpas.omnitel.net...
>> jei bankas skolintu tik 100% iplaukusiu lesu, marzos butu ne 1-5 p.p, o 
>> 50..
>>
>> bankas ir skolina tik 100% (ir dar maziau). kitas reikalas yra BANKU 
>> SISTEMA
>>
>> BANKAS:
>> 1. bankas turi savo kapitalo 100lt
>> 2. gauna 900lt indeliu
>> 3. bendra turima suma 1000lt
>> 4. 60lt jis turi palikt lietuvos banke
>> 5. skolinimui lieka 940lt max
>>
>> ties kuria vieta jis skolina daugiau nei iplaukia?
>>
>> BANKU SISTEMA:
>> 1. 2 bankai turi po 100lt
>> 2. gauna po 900lt indeliu
>> 3. bendra suma - 2000lt
>> 4. palieka 120lt lietuvos banke
>> 5. skolinimui lieka 1880lt
>> prasideda:
>> idealiu atveju i viena banka iplaukia 940lt paskolintu is kito banko ir 
>> atvirksciai
>> indeliu suma: 900+940 = 1840
>> nuo ju 6% padedam ir t.t.
>>
>> bet jis NEGALI paskolinti daugiau nei gavo INDELIU + NUOSAVAS kapitalas..
>>
>> kad vieno banko paskola tampa kito indeliu - kitas klausimas
>>
>> problema atsiranda ne tada, kai zmones ATSIIMA indelius is konkretaus 
>> banko (nes jie pernesa i kitus), o tada, kai pinigai I KOJINE nukeliauja, 
>> t.y. IS banku SISTEMOS
>>
>>
>> marzos skaiciavimas:
>> skaiciavimo grynumui tarkim, kad nuosavo kapitalo neturi.
>>
>> atvejis su 100%:
>> is paskolintu 900lt paskolu reikia gauti pinigu padengti 900lt indeliu 
>> palukanas (5%=45lt) + bankas pasiima sau 1% marza(9lt), paskolas isduoda 
>> su 6%=54lt..
>>
>> atvejis su 50% (o kodel 50? gal padarom 10?):
>> paskolintu 450lt paskolu reikia gauti pinigu padengti 900lt indeliu 
>> palukanas (5%=45lt) + bankas NEIMA sau JOKIOS marzos (idiotai turbut is ko 
>> jie atlyginimus mokes), bet paskolas isduoda su... (45)/450 = 10% 
>> palukanom..
>>
>>
>>
>>
>> hansas wrote:
>>> Jei bankas skolintu tik 100% nuo ipaukusiu lesu, o ne 900% ir tai: kai 
>>> jis bus paskolines 50% kapitalo verslui ir viena grazia diena mociutes 
>>> subegs atsiimti savo pinigu banko, tai bankui realiai grazinti indelius 
>>> pritruks tik 50% kapitalo. Ka siulai? Kokia tai bus sistema, gebanti 
>>> pritraukti labai daug kapitalo, gebanti ji pelningai investuoti ir, 
>>> reikalui prispyrus, ta pacia akimirka visa investuota kapitala grazinti 
>>> indelininkams?
>>>
>>>
>>> "lengvai" <shetas@hotmail.com> wrote in message 
>>> news:goo3fr$9nc$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> Kodel visi beprociai, laisva rinka gi, kas ka nori daryti su savo 
>>>> pinigais, tas ta ir daro. Jei nuo to zlunga ekonomika, tai gal pati 
>>>> sistema ydinga, o ne paprastu zmogeliu noras issaugoti paskutinius 
>>>> sunkiai uzdirbtus centus?
>>>>
>>>>> tai tada visi beprociai bega keist pinigu i eurus ir pridaro kruva 
>>>>> problemu sau ir dar daugiau kitiems
>