O aš manau, kad fizinio asmens bankrotas būtų sveikintinas dalykas. Jeigu 
skola zmogui beviltiska, tai jis tikrai nesistengs jos atiduoti. Pasleps 
turtus, pajamas ir niekas nieko negaus. Plius sushiks visa to zmogaus 
gyvenimeli. Manau, kad ir skolintojai, ypac bankai, turi ziureti kam 
skolina. Juolab, kad bankrutuojant jie nukentes maziausiai, nes uz rimtesnes 
paskolas pasiima uzstata.


"klausiu" <alius_k@yahoo.com> wrote in message 
news:gqddu1$hn2$1@trimpas.omnitel.net...
> Ka tik per Lietuvos radija prisiklausiau kliedesiu. Arba as durnas ir 
> nesigaudau arba tie kur ten kalba nieko nesigaudo; pvz.:
> 1) Reikia ribot didziuju prekybos tinklu pelnus, siekiant padeti smulkiems 
> prekybininkams. Koks dar cia kuriozas? As suprantu taip:
> kuo tinklai pigiau uzsiperka ir brangiau parduoda, tuo geriau smulkiems 
> prekybininkams, nes daugiau laisves reikstis - platesnis pirkimo pardavimo 
> kainu skirtumas (palankus maziesiems), smulkus gali uzsipirkt prekiu 
> brangiau nei tinklai ir parduot pigiau nei tinklai ir vistiek gaut pelna; 
> o kai tos tinklu pirkimo pardavimo kainu ribos siauros, va tada smulkus 
> bus uzspaustas i kampa - pigiau, nei tinklams jam niekas neparduos, 
> brangiau, nei is tinklu is jo niekas nepirks.
> 2) Reikia po kazkurio laiko "nubraukti" skolininko skolas, nes tik tada 
> jis taps suinteresuotas kuo greiciau grazinti skolas, o ne testi iki 
> begalybes. Nu dar graziau! Jei as zinociau, kad man jas nubrauks, 
> pasistengciau negrazinti, o dar geriau - prisiskolinti iki maksimum, tada 
> daugiau islosiu. Jei zinosiu, kad jos man visa gyvenima vilksis, va tada 
> busiu susirupines grazinimu.
>
> Tai jeigu per ziniasklaida tokias pievas skleidzia, tai koks tikslas 
> skaityt laikrascius ar klausyt radijo, televizijos?
>
> -- 
>
>