P.S., aš manau, kad visi pigesni, nekariniai, termovizoriai yra su pasyviai 
aušinama bolometrine matrica ir turės įsisotinimo problemą. Karinėje ir 
sudėtingoje situacijoje naudojami kriogeniniai sensoriai, todėl ten 
įsisotinimo problemos kaip ir nėra, arba ji minimizuota.

"tarum" <_@pasto.ner> wrote in message 
news:hcu4oa$2uv$1@trimpas.omnitel.net...
>O kas atsitinka su dabartiniu termovizorium žiūrint? Man kyla klausimas kas 
>riboja matavimo ribą. Ar tai, kad bolometras sotinasi, ar tai, kad prieš 
>termovizoriaus sensorių uždėti filtrai, neleidžiantys praeiti trumpesnio 
>bangos ilgio spinduliuotei. Jeigu sotinasi, tai galima bandyti kad ir ploną 
>stiklą įdėti, o jei yra blokuojantis filtras tada sudėtingiau.
>
>
>
> "krx" <krx@d.lt> wrote in message news:hcsno7$rmt$1@trimpas.omnitel.net...
>> Sveiki,
>>
>>    Toks klausimas iš fizikos ir terminės inžinierijos srities, nes mano 
>> žinios kiek neneša.
>>
>>    Yra tarkime bolometrinis termovizorius, kuris turi absoliutinę 
>> viršutinę matavimo ribą tarkime +600 oC. Reikia išgauti galimybę, kad jis 
>> pamatuotų tarkime X*1,2-1,3 daugiau, nei viršutinė riba. Ar įmanoma 
>> pritaikyti kokį nors ala atspindimąjį/sugeriamąją filtrą, iš kokių nors 
>> ekonomiškai prasmingai pasiekiamų medžiagų, kad jis atliktų daliklio 
>> vaidmenį. Ar termovizorius galės dirbti taip apribotas? Ar jis matys 
>> matuojamą paviršių, ar tik filtro paviršių? Be abejo skirtumas tarp 
>> filtro t-ros ir matuojamo paviršiaus t-ros būtų labai didelis, ir manau, 
>> kad dalis IR srauto praeitų pro filtrą.
>>
>>    Esmė tame, kad išplėsto temperatūrinio diapazono bolometriniai 
>> termovizoriai nepasiekiami ekonomiškai prasmingomis sąlygomis LT (ypač 
>> dabartiniu metu). O reikia pamatyti gerokai įkaitusio paviršiaus vaizdą. 
>> Absoliutinė skalė kaip ir nesvarbu, įdomu yra ar matuojamame paviršiuje 
>> yra skirtingų t-rų zonų, ar jų nėra ir paviršius yra įkaitęs beveik 
>> idealiai tolygiai. Jei zonų yra - kur jos. IR matuoklis-pistoletas 
>> realiai netinka, mažas ir abejotinas matavimo būdo tikslumas, duomenys 
>> pateikiami ne kaip trimatė matrica, o gaunasi taip, kad turi daug šaudyt 
>> ir užsirašinėt, o tuo metu paviršius jau vėsta ir todėl matavimas 
>> pradžioje ir gale jau vien todėl gali skirtis, nesinori dar skaičiuoti to 
>> proceso laikinių kompensavimo funkcijų, kad dar daugiau neprigrybaut.
>>
>>    Ir galutinis klausimas būtų, ar toks filtras galėtų teoriškai būti 
>> pakankamai tolygus, kad neįnešti dar daugiau matavimo paklaidos %, nei 
>> pats prietaisas (tipinė - 2%). Domina aptikti (arba ne) zonų skirtumus, 
>> kurie būtų ~5-10% eilės, o gal ir daugiau (optimistiniu atveju, jei 
>> hipotezė pasitvirtina).
>>
>> Tai vat koks tas rebusas ;-)
>