jeigu butu paleidziamas ir vedziojamas tai gal ir nieko, nors ta grandine man is principo nepriimtina, voljeras geriau, bet daznu atveju tie sunys priristi prie budos diena-nakti, koks cia kaimietis ims vargintis pavedziot suni, kai stai mano gimines, miestieciai, tupai laiko suni prie budos ir net nesusimasto, ir  nesvarbu kiek salcio lauke ir dar trumpaplauki

"Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:hi2jte$f0g$1@trimpas.omnitel.net...
> A&G schrieb:
> 
>> p.s. kada priims istatyma draudzianti sunis laikyt priristus prie budos, voljeras ir tai nieko gero, jeigu suo neisleidziamas is jo, bet pririst prie budos yra visiskas sadizmas
> 
> Na, nežinau, neteigčiau taip kategoriškai... Labiau pritariu Daivai - 
> daug svarbiau bendras požiūris į šunį ir elgesys su juo. Nes manau, kad 
> šuo, turintis gerą būdą, normaliai šeriamas ir nuolat vedžiojamas, bet 
> to, pririštas ant _ilgos_ grandinės (3-4 m) ir tokioje vietoje, kur gali 
> daug ir įvairias puses matyti, gyvena tikrai daug smagiau, nei šuo 1,5 x 
> 2 m voljere, kuriame dar ir būda ir iš kurio jis niekad neišleidžiamas.